Šilumos siurblio pasirinkimas prasideda ne nuo gamintojo logotipo ar vieno kataloginio COP skaičiaus. Pirmiausia reikia suprasti, kokį darbą įrenginys turės atlikti konkrečiame pastate: ar jis bus pagrindinis šilumos šaltinis, ar ruoš karštą vandenį, ar dirbs su grindiniu šildymu, radiatoriais, fan-coil įrenginiais, ar papildys kitą šilumos šaltinį.
Oras–vanduo: dažniausias sprendimas vandens šildymo sistemai
Oras–vanduo šilumos siurblys perduoda šilumą į pastato vandens sistemą. Jis gali tiekti energiją grindiniam šildymui, radiatoriams, fan-coil įrenginiams ir karšto vandens talpai. Tai logiškas pasirinkimas, kai name jau yra arba planuojama hidraulinė šildymo sistema.
Renkantis svarbu įvertinti ne tik vardinę galią, bet ir kokią galią įrenginys išlaiko esant žemai lauko temperatūrai, kokios tiekimo vandens temperatūros reikės šalčiausiomis dienomis, ar pakanka elektros įvado, kaip bus organizuojamas rezervinis šildymas ir karšto vandens ruošimas.
Oras–oras: greitas šildymas ir vėsinimas
Oras–oras sistema, dažnai vadinama kondicionieriumi su šildymo funkcija, šilumą perduoda tiesiogiai patalpų orui. Ji neturi vandens kontūro, todėl montavimas paprastesnis. Toks sprendimas ypač patogus, kai reikia vėsinimo vasarą ir ekonomiško šildymo pereinamaisiais sezonais arba kai pastate nėra vandens šildymo sistemos.
Tačiau viena vidaus bloko vieta ne visada tolygiai apšildo daug atskirų patalpų. Reikia įvertinti patalpų planą, oro cirkuliaciją, vidaus blokų skaičių, triukšmą ir tai, ar sistema bus pagrindinis, ar papildomas šilumos šaltinis.
Geoterminis šilumos siurblys: stabilesnis šaltinis, sudėtingesnė infrastruktūra
Geoterminis šilumos siurblys energiją ima iš grunto per horizontalų kolektorių arba gręžinius. Grunto temperatūra per sezoną kinta mažiau nei lauko oro, todėl sistema gali dirbti stabiliai. Kita pusė – didesnė pradinė infrastruktūra: reikia tinkamo sklypo, gręžinių ar kolektoriaus, hidraulinės dalies ir aiškaus projekto.
Kokio galingumo įrenginio reikia?
Vien namo kvadratūra nėra patikimas kriterijus. Du 150 m² namai gali turėti labai skirtingus šilumos nuostolius. Reikėtų vertinti pastato atitvaras, langus, vėdinimą, projektinę lauko temperatūrą, pageidaujamą vidaus temperatūrą ir esamos šildymo sistemos temperatūrinį režimą.
- Naujam, gerai apšiltintam namui dažnai pakanka mažesnės galios nei tokio pat ploto senesniam pastatui.
- Radiatorinė sistema gali reikalauti aukštesnės vandens temperatūros nei grindinis šildymas.
- Karšto vandens poreikis ir talpos dydis taip pat turi įtakos sistemos darbui.
- Per didelis įrenginys nebūtinai yra geresnis – svarbus moduliacijos diapazonas ir realios darbo sąlygos.
Montavimo vieta ir elektros paruošimas
Lauko blokui reikia vietos, kur neužstojamas oro srautas, galima saugiai nuvesti atitirpinimo vandenį ir triukšmas kuo mažiau veikia gyventojus bei kaimynus. Apie šilumos siurblio montavimo paruošimą verta galvoti dar prieš įrengiant takus, terasas ar galutinę aplinką.
Elektros kabelis, automatinis jungiklis, nuotėkio apsauga ir fazių skaičius parenkami pagal konkretų modelį bei gamintojo reikalavimus. Vienos universalios kabelio formulės visiems šilumos siurbliams nėra.
Trumpa pasirinkimo logika
Jeigu turite vandens šildymo sistemą ir norite vienu įrenginiu šildyti namą bei ruošti karštą vandenį, dažniausiai vertinamas oras–vanduo arba geoterminis sprendimas. Jei svarbiausia greitai įrengti šildymą ir vėsinimą atskirose patalpose, verta vertinti oras–oras sistemą. Galutinį pasirinkimą lemia ne technologijos pavadinimas, o pastato poreikis, biudžetas, infrastruktūra ir norimas komfortas.
Reikia sprendimo konkrečiam objektui?
Jei norite įvertinti įrangos galią, montavimo sąlygas ar palyginti kelis variantus, susisiekite su Exposito. Trumpai aprašykite objektą ir poreikį – padėsime pasirinkti, nuo ko pradėti.